Niekada neturėjau tikslo
Rašyti eiles.
Tik esu ir ramiai lūkuriuoju,
Ką kelias atves.
Tik stebiu, kaip išrašo lietus tvenkiny
Stebuklingus žodžius,
Pajuntu unisonu užgrojančias
Stygas širdžių.
Ir prabyla jausmai, įelektrinę
Erdvę žaibu.
Eilės pačios pasipila —
Aš nustembu.
Niekada neturėjau tikslo
Rašyti eiles.
Tik klausausi, ką sielos kalbėjimas
Šiandien praneš.