Santrauka:
Įdomi ta vasaros pabaiga Šventojoj, kai niekur nereikia skubėti, tad gali pasijusti gamtos dalimi.
Man vasaros šventė — palaima...
Šventoji prie Baltijos glaudžias,
Nuklysta atodūsio aidas
Į mėlyną tolį skaudų,
Kur stiepias nubudęs rytas
Tarytum Rytų minaretas,
Per dangų saulėtekis ritas,
Ir jūra nurimsta iš lėto.
Šventosios jautukai subliūva —
Vis žvalgos neramūs į girią,
Nematomi vėjų lėktuvai
Į žemę atneš lietų tyrą.
Kai griausmas piktai pranašauja
Audringą, neramią naktį,
Tikėsiu — Šventojon grįš saulė,
Ir dieną jos laužas ims degti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-19 22:59:42
gražiai nuskambėjo
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-19 21:10:59
Kūrinys, sugėdinęs Renatą ;-)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-08-19 18:48:39
/Nuklysta atodūsio aidas
Į mėlyną tolį skaudų/
:))
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-19 13:05:04
Man tas minaretas iškyla kaip modernios bažnyčios bokštas, kurį matydavau ten per namelio langą, tik vasarai įsibėgėjant. :)