Laikrodis tiksliai tiksi ir tiksi,
Pramušdamas metų šarvus.
Neskauda. Tik kantriai lyja ir lyja
Kosmoso smiltimis
Pro mėnesienos visatos vartus.
Ar tik daugprasmių mįslių labirintuose
Užauga keista kasdienybės dėmė.
Griūva neužimtos pasąmonės pilys,
Kaukia ir kaukia geležinė kalė.
Kaip trupiniai pabirę koridoriuos
Spindi ir spindi kantrybės versmė.
Kur, nebūty ar būty, tas virusas,
Jei laikinumo tėkmė — tik dermė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-17 23:28:46
Laikybė.
kOridoriuos ;-)
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-17 23:18:08
gerai, gerai - turi būti čia ir tokios vyriškos kalbos. ne tik lyja ir lyja, arba žvaigždės krenta, bet ir virusai bei geležinė kalė.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-17 22:36:22
žvilgsnis iš juodo beribio kosmoso į mūsų būtį ir išgyvenimus, įdomus
Vartotojas (-a): likaj
Sukurta: 2013-08-17 21:21:27
Kažkokios psichodeliškos eilės.Šiurpoka.Bet mėgstu mistiką,todėl patiko.Man įdomu dar-ar jūs,autoriau esate iš Paveisininkų?Tai yra kaimas Dzūkijoje.Jei taip,tada mes esam beveik kaimynai.Būtų labai puiku.