Laikrodis tiksliai tiksi ir tiksi,
Pramušdamas metų šarvus.
Neskauda. Tik kantriai lyja ir lyja
Kosmoso smiltimis
Pro mėnesienos visatos vartus.
Ar tik daugprasmių mįslių labirintuose
Užauga keista kasdienybės dėmė.
Griūva neužimtos pasąmonės pilys,
Kaukia ir kaukia geležinė kalė.
Kaip trupiniai pabirę koridoriuos
Spindi ir spindi kantrybės versmė.
Kur, nebūty ar būty, tas virusas,
Jei laikinumo tėkmė — tik dermė.