Santrauka:
Pilietinis.
Aplankykite dabartinius atstatytus Valdovų rūmus, arba pažiūrėkite nors mano nuotraukėlę ir pamatysite dabar atkastų daugybę buvusių įvairių senų sienų, jų mūrinių pamatų liekanas, gal tada suprasite ir senų plytų savitą kalbą mums.
Taip liūdna čia, ir širdį sunkiai slegia
Didžios galybės atverta žaizda.
Ar besupras tą pamoką, kurią ji neša
Šio meto demokratinė valdžia?
Valstybė traukėsi po gabalą, po kitą —
Vis nuolaidos, vis naujos duoklės didesniems,
Kol buvo kaip per sviestą suraikyta,
Lietuviui lenkiantis kaimynams įžūliems.
Valstybė — dar ne žemė, dar ne teritorija,
Kurią kariai matuoja žengdami.
Nuo parako, nuo ginklo ji tiktai vaitoja,
Jei neužkloji jos kalba, savastimi.
Didesnė dar tiesa, kad tautai žemės pėda
Negali būt preke, politiniais mainais.
Vaikų prakeiktas bus ir amžiais liks tam gėda,
Kas gimtą kraštą užstatu įkeis.
Neliko brangių lobių, skryniose rakintų,
Neliko aukso, spindinčių šarvų,
Tik juodas medis, seno šulnio griaučiai
Į sielą beldžias priekaištu tyliu.
Vien tiktai plytos, senos rūmų plytos,
Klausyk, kaip garsiai šiandien šaukia tau —
Ką atstatei, te niekados nebyra,
Tegul negrimzta Lietuva daugiau!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-17 23:23:09
va, kad pasipila, kai prasideda politika poezijoje...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-08-17 20:38:13
...mielas Leonai, nesielvartaukite, pasaulis verda, kunkuliuoja, viskas keičiasi...ką čia tos senos plytos - jos buvo ir liko tik plytos... pritariu Ražui - svarbiau Motina...nesigraudinkitės tuščiai, o mėgaukitės gyvenimu...turite jautrią širdį. tai duokite peno jai gamtoje, kur VISKAS TOBULA...sau atsisėdi prie ežeriuko ir medituoji su meškere...ar į grybus neri...ar lesyklėlių maratoną vystai, kad paukštužėliai nešaltų žiemą...ar tiesiog žiūri į rudenėjantį vėją beržo viršūnėje...kaip gražu ir ramu dūšioje...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-08-17 17:04:19
Vakar buvau — supratau, Skroblai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-08-17 16:19:04
Valdovų siekiai gana dažnai prasilenkia su paprasto žmogaus godomis. Labai sunku įvertinti čia minimą statinį, nes pretenzijų esama nežinia kokių daugiau - ar asmeninių, ar valstybinių. Už tiek milijonų, kiek sukišta į šitą muliažą, galima buvo nemažai nykstančių, bet dar ne pamatų plytomis virtusių dvarų restauruoti. Niekas neklausė tautos nuomonės, kai ėmėsi šitos grandiozinės aferos. O šiandienos valdovai jau nebeturi tokio autoriteto, kad jų darbų nevertintų ir nekritikuotų vargetos.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-08-17 12:54:00
O juk Lietuvos didybė MOTINOJE, tikrai ne pilyse, dvaruose ar kunigaikščiuose. O galbūt ir Lietuvos dvasia — MOTINA, pagimdžiusi skausmuose ir išleidžianti po saulę savo vaikus, akis pražiūrėjusi belaukiant jų...
Kas laikina — griuvėsiai, imperijos griuvėsiai...rėžia akis ir ausis „teritorija“ — svetimžodis...
Griuvėsiai neatstatyti, jie uždengti išsaugojimui buvusios didybės...o visa kita tik papildas, juk jie neatlaikytų kas ant užkrauta.