Santrauka:
Po bandymų rašyti vaikiškas istorijas... Kažkas tokio ir į poeziją braunasi. Žvilgsnis į mano juodraštį...
Iš tikro rašiau tai lietuviškai, tai angliškai, dėl to apkroviau šiek tiek lietuvišką dalį (anglų dideliais gabumais nepasižymiu —neteiskit per daug.
Buvau tik spurgas —
tik pavasario bičiulis.
Džiaugsmu per daug užimtas,
kad klausyčiaus, ką gyvybingos
lajos murma,
kuriuos iš žodžių paukštis čirpia.
Kam man turėti daug reikšmių?
Kodėl gi ne! Nerūpestingai
tiktai linguot linguot linguot...
Norėjau nusinešt besparnį kirminą —
kaip paukštį, kuo toliau nutolti.
Kai saulė migdavo mano paviršiuje
tingiausiom vasaros dienom.
---
Aš galiu tapti tarsi rudeninis lapas,
nedraugiškas toks — įsisukęs į save —
trapus ir traškantis.
Ateis šalna. Aš įsitikinus — ateis.
Kiek daug paerzinimų vėjo!
Kaip negalvojęs,
kad paliksiu sąsajas — šakas,
kaip neįspėjęs
pasiduosiu į pasaulį baltą
ir neužrašytą.
Kiek daug vaikiausi ar norėjau!
_________
I was a bud -
a friend for spring.
Too overwhelmed with joy
to listen what murmur
the lively crowns of trees
or which of words a bird chirps.
Why do I need have many means?
Why not! Carelessly
Just swing and swing and swing...
Yet still I wished to carry worm,
which wingless – a bird
to somewhere further yet away.
When sun was sleeping on my top
in lazy summer days.
---
I might turn into autumn leaf
unfriendly - winded in oneself
so brittle, also crispy.
The frost will come. I‘m sure it will.
Oh, wind so much you teased me!
As without thinking -
I might leave those links of branches
without warning
to flee to white unwritten world,
so much I sought!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2013-08-16 21:44:23
Man visada įdomu skaityti šios autorės kūrybą, kaskart joje atrandant kažką savito. Jau ir pamėgau ;)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-08-16 19:50:54
Graži idėja taip įsijausti ir aprašyti lapo pavasarį ir rudenį:) Anglišką tekstą redagavau (verčiau) savaip, kad būtų išlaikyta gramatinė tvarka ir kiek įmanoma, autorės eilėraščio dvasia, gavosi poezija proza:
Story of the leaf
I was just a bud once —
Just a friend of spring.
Too overwhelmed with joy
To listen — what those lively crowns of trees murmur,
Which words of theirs the bird is singing.
Why ought to have so many meanings?
Why not! Just airily to swing,
Just swing and swing, and swing…
I always wished to carry off a wingless worm —
Like a bird to wander as far as I can.
When the sun was falling asleep on my face
On the laziest days of summer.
---
I might turn into an autumn leaf,
Unfriendly one — rolled up in myself —
Fragile as well as crackly.
The frost will come. It will, for certain.
Oh, wind, how often you have teased me!
It seems that without any thinking —
That I might leave those links with branches,
And without any warning —
That I might yield myself to that white world,
In which unwritten —
How much I sought or wished!