Buvau tik spurgas —
tik pavasario bičiulis.
Džiaugsmu per daug užimtas,
kad klausyčiaus, ką gyvybingos
lajos murma,
kuriuos iš žodžių paukštis čirpia.
Kam man turėti daug reikšmių?
Kodėl gi ne! Nerūpestingai
tiktai linguot linguot linguot...
Norėjau nusinešt besparnį kirminą —
kaip paukštį, kuo toliau nutolti.
Kai saulė migdavo mano paviršiuje
tingiausiom vasaros dienom.

---

Aš galiu tapti tarsi rudeninis lapas,
nedraugiškas toks — įsisukęs į save —
trapus ir traškantis.
Ateis šalna. Aš įsitikinus — ateis.
Kiek daug paerzinimų vėjo!
Kaip negalvojęs,
kad paliksiu sąsajas — šakas,
kaip neįspėjęs
pasiduosiu į pasaulį baltą
ir neužrašytą.
Kiek daug vaikiausi ar norėjau!

_________

I was a bud -
a friend for spring.
Too overwhelmed with joy
to listen what murmur
the lively crowns of trees
or which of words a bird chirps.
Why do I need have many means?
Why not! Carelessly
Just swing and swing and swing...
Yet still I wished to carry worm,
which wingless – a bird
to somewhere further yet away.
When sun was sleeping on my top
in lazy summer days.

---

I might turn into autumn leaf
unfriendly - winded in oneself
so brittle, also crispy.
The frost will come. I‘m sure it will.
Oh, wind so much you teased me!
As without thinking -
I might leave those links of branches
without warning
to flee to white unwritten world,
so much I sought!