Kaip kregždutė pakilsiu į baltąjį debesį,
Sužavėtą dangaus mėlynakio vilionėm.
Mano siela pilnatve gyvenimo stebisi
Po kančių išgyventų, po šitiek klejonių.
Atradau aš namus, gal mane jie surado,
O juose tiek erdvės, spinduliuojančios būtį.
Po dienos kils naktis, žiebsis Grįžulo Ratai,
Paukščių Takas gandrus išlydės į rugpjūtį,
O aš liksiu namie atsidavusi rudeniui,
Atsidavusi tau ir tavim patikėjusi.
Mylimasai, drauge meilės erdvę mes sukuriam,
Renkam derlių drauge, kurį dviese pasėjome.
Taip ir liksiu namie atsidavusi rudeniui,
Po rudens kils žiema, o po jos — vėl pavasaris.
Mylimasai, tai mes meilės pagrindus sukuriam,
Ką sukūrėm dabar, tai rytoj ir atrasime.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2013-08-15 22:48:04
mmm, kiek įdėsi - tiek atgalios gausi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-15 22:43:03
Patinka tokios eilės, jos tiek daug pasako apie rašantį eiles žmogų, jo vidinę būseną. Su malonumu perskaičiau
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-08-15 22:39:36
Ačiū, Renata. Ten nosinės reikia:)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-08-15 22:37:00
įdomus ir jautrus
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-15 22:31:24
...matau kūrinio ketinimą prabilti šešiaeiliais.
Gera lyrika.