Kaip kregždutė pakilsiu į baltąjį debesį,
Sužavėtą dangaus mėlynakio vilionėm.
Mano siela pilnatve gyvenimo stebisi
Po kančių išgyventų, po šitiek klejonių.

Atradau aš namus, gal mane jie surado,
O juose tiek erdvės, spinduliuojančios būtį.
Po dienos kils naktis, žiebsis Grįžulo Ratai,
Paukščių Takas gandrus išlydės į rugpjūtį,

O aš liksiu namie atsidavusi rudeniui,
Atsidavusi tau ir tavim patikėjusi.
Mylimasai, drauge meilės erdvę mes sukuriam,
Renkam derlių drauge, kurį dviese pasėjome.

Taip ir liksiu namie atsidavusi rudeniui,
Po rudens kils žiema, o po jos — vėl pavasaris.
Mylimasai, tai mes meilės pagrindus sukuriam,
Ką sukūrėm dabar, tai rytoj ir atrasime.