Toliuos dar amsi nušiuręs šunėkas
Tarsi grimztu
Bet dar girdžiu
Grandinės kabėjimą ore
Šliaužiu, pirštų pagalvėlėmis liesdama
Dar šiltas vieteles, kur būta bėglio letenų
Uodžiu žvyru tįstantį kruvinų seilių tvaiką
Ir atmerktom akim gyvenimas prabėga
Jau nejudu, o laukiu
Tikiu ta sekunde, kai bus atleista
Jaučiu — alsuoja man į kaklą
Ir šaltą prakaitą nulaižo
Paklaikusiomis akimis jis spokso
Nerangiai glaudžias prie žaizdos
Mes du belaisviai
Buvę
Įkvepia jis
Iškvepiu aš