Rugpjūčio rūke obuoliai
nueinančios vasaros vaisiai
keliauja po sodą ežiai
vis laukiu kada tu ateisi
sapnuojasi namas rūke
ir tu prie kolonų bestovinti
galbūt tai miražas laike
išalkusiai vaizduotei pasotinti
ramybė rudens susigers
į mano apspardytą širdį
duris namas tyliai pravers
likimas mane vis dar girdi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sigute_Li
Sukurta: 2013-08-23 21:36:08
Palietė širdį.Ačiū.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-08-11 21:30:58
Taip sklandžiai įeinama į rudenį. Ir laukimas - "vis laukiu kada tu ateisi " tarsi kvietimas dalintis vienu obuoliu... Patiko. :)
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-08-11 21:21:53
Rudeniškas ir labai mielas
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-11 20:25:07
Viltis išsklaido rūką... Graži lyrika.
(vaizduotei išalkusiai sotinti)
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-08-11 15:44:52
"duris namas tyliai pravers
likimas mane vis dar girdi"
Patinka tokios pozityvios mintys!
:)
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-08-11 14:05:55
"Apspardyta širdis" labai netikėta ir pati geriausia dalis :) Apskritai man labai labai patiko.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-11 12:08:45
Apspardyta širdis - man geriausia vieta. Sunku, grafe būti suprastiems šiame moterų kolektyve. Vis lauki kažko, rūkai, atsirėmęs į obelį... :-I
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2013-08-11 11:54:09
"apspardyta širdis" - man šis pasakymas čia netiko...