Rugpjūčio rūke obuoliai
nueinančios vasaros vaisiai
keliauja po sodą ežiai
vis laukiu kada tu ateisi
sapnuojasi namas rūke
ir tu prie kolonų bestovinti
galbūt tai miražas laike
išalkusiai vaizduotei pasotinti
ramybė rudens susigers
į mano apspardytą širdį
duris namas tyliai pravers
likimas mane vis dar girdi