Lyg nuorūka nukrito šiąnakt mėnuo,
Nespėjau nė spingsulės prisidegti,
Užsupo sapną leisgyvį ir lėną
Šalta tyla, prigijusi į naktį.
Sustojo medžiai ratais, pasimetę
Ir net linguoti kukliai neišdrįsta,
Akis nudelbę, tarsi lobį radę,
Jie stebi ežere mėnulio diską.
Vanduo įšilo? Geizerinės versmės?
Tik virpa, raibuliuoja jo paviršius,
Net žvaigždės trupinius į ežerą išbers vėl,
Kai rūkas apvynios skarelėm viržius.
Dabar sapnuosim blėstančius sietynus,
Surinkę į akis žvaigždėtą liūtį,
Ir naujai supernovai dar negimus,
Nutarsim patys žvaigždėmis pabūti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-08-12 06:29:22
Taip ir jaučiasi – gamtovaizdžiuose visa esybe. Ritminga, dinamiškai. Gražiai mėnulis įšildo ežerą:), ypač patiko paskutiniai du posmeliai. Žvaigždėtos liūtys > labai žaviai nutiekia rugpjūčiui į taktą:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-11 20:53:36
Lai lyja rugpjūčio žvaigždelėm... :)
Graži lyrika. Pritariu Nijolenos komentarui.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-08-10 17:14:07
Daug erdvės, tapybiškų vaizdų, sklandžiai sulydyta ne tik forma, bet ir turinys.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-08-10 14:04:05
Nuostabus tekstukas, išjaustas, nieko neprikibti. Lyrika super.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-10 12:47:39
Rugpjūtį žvaigždės krenta ;-)
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2013-08-10 12:43:34
pirmas posmas puikus:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-08-10 11:28:03
Ir naujai supernovai dar negimus,
Nutarsim patys žvaigždėmis pabūti.
...bravo...puikiai...