Su saulės spinduliu, žinau, mane pašauks.
Pakilsiu aš iš savo karsto juodo.
Apie kiekvieną mano žingsnį šunys kauks,
Kada basa žygiuosiu aš per žemės gruodą.
Plaikstysis vėjy mano rūbo klostės
Ir nuogos kojos šalčio nebejaus.
Palauks manęs, kaip kūdikį paglostys.
Ir širdys atsileis, ir keršto nebešauks.
Sakys: „Ji prisikėlė“...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-08-08 09:01:01
va
taip ir būna
kaip per daug visokių seilėtekių prisižiūri žmonnės
tada tik prisikelti ir belieka
jei kas parodytų
kur čia poezija
būtų smagu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-08-08 08:00:55
Su saulės spinduliu, žinau, mane pašauks.
Pakilsiu aš iš savo karsto juodo.
Tebūnie prisikėlimas.
Įspūdingi žodžiai.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-08 01:19:03
O gal ir ne. Aš - Mirtis.