Su saulės spinduliu, žinau, mane pašauks.
Pakilsiu aš iš savo karsto juodo.
Apie kiekvieną mano žingsnį šunys kauks,
Kada basa žygiuosiu aš per žemės gruodą.

Plaikstysis vėjy mano rūbo klostės
Ir nuogos kojos šalčio nebejaus.
Palauks manęs, kaip kūdikį paglostys.
Ir širdys atsileis, ir keršto nebešauks.

Sakys: „Ji prisikėlė“...