Girdžiu, kaip vėjas groja meldais,
Šiaušdamas upės bangas.
Gaila, šią naktį žvaigždžių lietaus nebus.
Tik dangus verks ašarom šaltom,
O ryte aukso vertės tyloj
Paupės gluosnis suklupęs
Maldą sukalbės,
Surinks saulės spindulius
Į pavėsio kišenes,
Nelauks atleidimo iš dievų,
Šlovins laiką, skirtą jam,
Tyliai mums šnabždėdamas
Pamokančius Rilkės žodžius:
„Ne laikas slenka,
Bet mes keliaujame paklaikę.“