Lyg senas kelmas, susirietęs
tarp medžių stūksančių krantų,
mintis šešėlyje išmėtęs,
ant žemės akmeniu guliu.
Taku ateinančiam šnibždėsiu:
— Prigulk pavėsy, pailsėk.
Vėsa tau nugarą paliesiu,
akis užmerki, neskubėk.
Tau gūsį dovanosiu šviežią
ir dainą žydinčių gėlių.
Kur žiogas savo smuiką griežia
ir bitės sukasi ratu.
Kur balto mūro bokštai kyla,
delnais padangę remdami.
Į tamsą vakaro nebylią,
kur žvaigždės krenta lietumi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-15 21:50:43
Patiko lengvumu...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-09-15 20:50:28
Labai įtaigu.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-09-15 15:40:09
Paprastai, bet ne prastai, aišku — puiku!
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-08-07 19:28:31
Po gražaus gimtadienio?!
Dienos lekia, dienos skrieja,
Nepaliki jų su vėju!
Sėkmės!
Ačiū, kad patiko:))
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2013-08-05 23:39:03
ačiū :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2013-08-04 19:59:05
negulėk, peršalsi, susirgsi, kas tada? ;) juokauju. gražios eilės
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-08-04 18:07:26
gražu Džyzai, bet, kai numirsi pailsėsi, gal ankstoka?.. ;) gerai, tu rašai jau lyriškai filosofiškai, kaip koks amžiną atilsį Maironis koks; na - nustebinai, pakitai rašyme. (tai turiu omenyje)
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-04 14:06:30
Lyg senas kelmas ... akmeniu guliu. Medžiai su krantais... kažkaip tas pirmas posmas painokas. O žiogas griežia smuiku.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2013-08-04 02:52:57
Vieni įvaizdžiai ne kartą girdėti, dėl to skaitant kilo skeptiškos mintys. Tačiau patiko:
Tau gūsį dovanosiu šviežią
ir dainą žydinčių gėlių.
Kūrinys įtikino savo neįmantrumu, paprastu dėstymu.