Kai nepakelia gyvenimo sparnai
Kūno, nuo darbų kaitros, sunkaus lyg švino.
Šaltiniuotoji upelė Širvinta
Savo vėsiom rankom apkabina.
Glaudžia, guodžia, glamonėja, prausia,
Visą dienos purvą dugnan paskandina.
Džiovinies sparnus žolėj, ant kranto
Ir jautiesi, lyg iš naujo gimus...
Vasaros gaivioji dovana
Šaltiniuotoji upelė Širvinta
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-08-02 20:36:38
Graži vasaros dovana, labai jaukiai nuskambėjo... :-)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-08-02 11:49:11
...toks pažįstamas jausmas...skaidru ir romantiška...gamta - atgaivos šaltinis nuostabus...
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-08-02 10:38:53
O, pamenu labai seniai praplaukėm baidarėmis, keturių kompanija. O mano valties vairininkas vėliau tapo kultūros ministru. Va kaip būna. Ir dar buvo savotiška avižinė košė, kurios šiaip nepernešiau, bet su kondensuotu pienu patiko ir tiko pusryčiams.
Va, jeigu ką nors tokio įpintumėte, man asmeniškai būtų įdomiau. Dabar tik tokia drungna lyrika, džiovinantis sparnus iš naujo gimus. Gal tiktų ant kokio akmens, ar medinio stogastulpio iškalti kur nors dažnai lankomoje vietoje.