Kai nepakelia gyvenimo sparnai
Kūno, nuo darbų kaitros, sunkaus lyg švino.
Šaltiniuotoji upelė Širvinta
Savo vėsiom rankom apkabina.

Glaudžia, guodžia, glamonėja, prausia,
Visą dienos purvą dugnan paskandina.
Džiovinies sparnus žolėj, ant kranto
Ir jautiesi, lyg iš naujo gimus...

Vasaros gaivioji dovana
Šaltiniuotoji upelė Širvinta