Užsukt į tėviškę man neužginta.
Ten saulė taip pat sėda, rytas švinta...
Tik dalgio neliestoj žolėj vyšnelės braido,
Bet žingsnių negirdėt. Vienišiaus vėjo aidas...
Jau takas šulinio link nepramintas,
Senosios klėties durys užrakintos.
................................................................
Nereikia likusio ten turto man nei kraičio.
Jei lauktų kas – dažniau į tėviškę pareičiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-07-30 17:45:34
Labai šiltas ir mielas... Gera, kad dar yra kur užsukt, tik gaila, kad nebėra kam laukt...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-29 23:43:38
„Užsukt į tėviškę man neužginta“ – tuo viskas ir pasakyta.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-29 22:19:21
Tikrą tiesą aprašot.
Būtent taip jaučiuosi, kai nuvykstu gimtinėn...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-07-29 16:54:01
Nostalgiškos eilutės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-29 15:43:59
Gražus, dvasingas žvilgsnis į tėviškę.