Vėtrungių šaly

Santrauka:
Iš netikėtai atsiradusio senų eilių sąsiuvinio
O lemtie! Jau apvyto verbenos,
Akmenuotam take suklupai... –
Tau rugpjūčio fanfaros skardena
Ties likimo šventovės stulpais.

Tu meldeis, kad nutolstantys žodžiai
Nusineštų juodžiausias mintis
Ir sudrumstų klastingai nuobodžią
Šitą tėkmę skaudi atmintis...

Ta tyla – lyg nelaimių nešėja,
Pasislėpus minčių krešuly.
Tau atrodo, kad būtum išėjęs
Ir sugrįžti atgal negali...

Bet, krūtinę maldoms atlapojęs,
Akmeningu pajūriu brendi, –
Piligrimo vėl tyko pavojai
Kiekvienam ateities atspindy.

Kol tos vizijos liūdesį girdys,
Kopos vėtrungių miega šaly:
Gintarėja kalnapušių širdys,
Ir suglemba daigeliai žali...

Smiltynė,
1977
Vlabur

2013-07-28 17:38:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-08-10 08:18:57

Jūra ne tik nuramina, bet ir atveria viziją, tada sutvirtėji... Gintarėja kalnapušių širdys > žaviai nuskamba vaizdinys, ir Vėtrungių šaly – jaunystė ieškojimų, nusivylimų ir atradimų permaininguose gūsiuose ypač dera, gražus pavadinimas.
Ritmingas eiliavimas ir pati tema – pajaučiamas išgyventas jaunystės piligrimo kelias nuteikia dainai.

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2013-07-29 11:38:26

Kūrinys apie mintis, kilusias konkrečioje vietovėje. Autorius akivaizdžiai daug jaunesnis buvo, gal todėl tos mintys tokios truputį su patoso gaidele, bet regis, pats tai pajunta ir pabaigoje bando sugrįžti ,,prie žemės". O eiliavimas, rimavimas jau tada buvo gerai įvaldyti.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2013-07-28 22:26:58

Lengvas.

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2013-07-28 20:16:21

Labai geras kūrinys iš Jūsų seno sąsiuvinio!

"Tau rugpjūčio fanfaros skardena
Ties likimo šventovės stulpais."

Gilios mintys - lyg vėtrungės, kurias kiekvienas, skaitydamas, galim traktuoti savaip...
Puikiai!

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-07-28 19:34:37

Apie ką ši seniena? Reikėjo būti drąsiam, kad tais ateizmo metais, visgi 1977, būtumei krūtinę maldoms atlapojęs. Bet čia gi liūdnos vizijos, kurios kaip daigeliai žali suglemba?