Išgalvotam mieste be žemėlapių skylam lig dugno,
Kol nakties kapiliaruose tvinksi išbrinkęs vanduo,
Suklastoti akligatviai veda tenai, kur nebūna
Šalčio linijų lūpoms ir naivaus atvirumo žinot
Savo skaudančio angelo spalvą ir priešnuodžių skonį,
Išretėjusios žvaigždės būriuojas stogų tvenkiniuos,
Kol suleidžia šaknis ir žaibolaidžiais varva geltonis
Tavo kūno ir kraujo, juk kartais užtenka išduoti,
Kad išnyktų atstumai tuštėjant pasauliui į tamsą,
Iš akių plaukia žuvys ir lūpos apauga žvynais,
Prijaukinki bangas, kol save iš savęs išsisemsiu,
O paskui jau prieš srovę ir niekad daugiau iš tenai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-07-28 18:31:36
kaip visada miela skaityti, labai virpina mano sielos stygas tokia poezija
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-28 17:53:19
Geras darbas.
Manęs, žinoma, nesužavi ilgosios strofos (kurios puikius sąskambius paverčia tokiais tolimais aidais), bet jei to reikalauja tingi filosofijos tėkmė, – kodėl gi ne? Tai mano kaip skaitančiojo neslepiama nuostata, o nuomonę apie kūrinį išsakiau jau pirmaisiais 2 šio atsiliepimo žodžiais :-)
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-07-28 16:33:05
"Suklastoti akligatviai veda tenai, kur nebūna
Šalčio linijų lūpoms ir naivaus atvirumo žinot...
O paskui jau prieš srovę ir niekad daugiau iš tenai"
Labai, labai, labai...
Anonimas
Sukurta: 2013-07-28 14:40:26
Jūs - nepakartojama:)
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-07-28 14:23:05
Taip, technika puiki. Tik sunkoka mintį sekti. išduotot > išduot - nelabai suprantu šio žodžio prasmę šioje vietoje. Paskutinės eilutės labai gerai užbaigia.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-28 13:30:05
Ne užburiantis, o išjaustas ir be galo gilus darbas. Technika- ypatingai gera. ne kiekvienam tai duota. Dedu į savo mėgstamiausius, nes šiai autorei jaučiu didelę pagarbą.