Toli nuo Vilniaus triukšmo
Iškrypusių aistrų,
Nuo melo purvo,
Farieziejų liaupsių,
Platybėje laukų
Gandrų klausausi,
Kaip moko jie vaikus
Draugaut su vėju.
Kai laisvės,
Skrydžio džiaugsmą bus pažinę,
Tada visiems laikams,
Pamilt gimtinę.
Pamilti pievą,
Sraunaus upelio vingį,
Dar medžių gojų,
Ten liepą, beržą, klevą,
Už vis svarbiau —
Žemaičio jaukų namą.
Tegul jame kasmet
Mažyliai krykštaus,
Palėpėj netrūnys
Medinė vygė,
Pati sau tyliai pasakys —
Jauni abu, ją vyras myli.
Jauni gandriukai dar,
Bet jau supranta —
Gyvenimas gražus,
Žmogus laimingas,
Kada jo meilė
Didelė, graži, teisinga.
Nuo Vilniaus triukšmo,
Iškrypusių aistrų,
Ligotų karnavalų
Yra kita, visai kita
Pilna šviesos, doros —
Gyvybės Lietuva.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-28 18:15:55
...kažkaip prieš akis šmėkštelėjo besibūriuojantys skrydžiui į Pietus „vaikanešiai“ ir skamtelėjo ausyse J.Miliauskaitės dainos akordas („...šią naktį mus paliks gandrai“). Lietuva pasiliks jų... laukti...
Žinoma, suprantame to įvairiaspalvio renginėlio foną (be liguistos reklamos), bet tikroji Lietuva – ne ten.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-07-28 17:14:56
"Pamilti pievą,
Sraunaus upelio vingį,
Dar medžių gojų,
Ten liepą, beržą, klevą,
Už vis svarbiau —
Žemaičio jaukų namą."
Žemaitėšks diekou!
:)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-28 14:16:09
Tai už tą geresnę ir gražesnę Lietuvą!
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-07-28 12:03:37
Geras eilėraštis. Priešingai nei ankstesnis komentuotojas, neradau čia jokio teisimo. Kaip tik priešingai: žodžio šilumą ir pozityvias mintis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-07-28 10:50:17
oi
kaip lengva visus teisti