Santrauka:
Pilnačiai baigiantis...
Vėl savižudžiai krenta
Nuo namų daugiaaukščių.
Jiems arti iki žemės,
Bet toli iki paukščių.
Tatuiruotos jų širdys
Septyniais prakeikimais,
Elektroniniam amžiui
Žongliruojant likimais.
Ant sulyto asfalto
Nebėra sentimentų.
Vien tik riksmas į dangų:
Kad gyvieji gyventų!
- 1990 -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-28 18:37:19
Priimu dvejopai: kaip ryškiai išreikštą poziciją ir kaip stebinančią įžvalgą (žr. metus, ypač tada dar negimusieji!).
Sau leisiu paprieštarauti Dolmenui: prie kaimyninio devynaukščio dukart metuose deginami liktorėliai – Visų šventųjų dieną ir, matyt, nušokusiojo gimtadienį. Šokama į beprasmę mirtį, šokama! Todėl svarbu nepraeiti pro sustojusį ant bedugnės krašto, numojant ranka: „Ai, neišdrįs, o ir trukdyti ne mano reikalas!“
Beje, „mirties kultūros“ kultas dažnai ir apsvaigina savižudybės auką bei jos liudininkus.
Ačiū Mediniui jogui!
Vartotojas (-a): why does
Sukurta: 2013-07-28 13:38:14
ką reiškia tikri? Tas kas nusižudo ir yra tikras savižudis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-07-28 10:54:09
Jiems arti iki žemės,
Bet toli iki paukščių ---> ši vieta patiko
visa kita spekuliatyvu gerokai
tikri savižudžiai retai nuo stogo šoka - gal aukščio bijo