Vėl savižudžiai krenta
Nuo namų daugiaaukščių.
Jiems arti iki žemės,
Bet toli iki paukščių.

Tatuiruotos jų širdys
Septyniais prakeikimais,
Elektroniniam amžiui
Žongliruojant likimais.

Ant sulyto asfalto
Nebėra sentimentų.
Vien tik riksmas į dangų:
Kad gyvieji gyventų!

- 1990 -