Gali aprašyti visą tą reikalą
kai tu
ištrūkęs ir atsijungęs
skaitai Miloszo eilėraščius
ir kibirkštys žyra
nedegindamos

kaip upė priima
palinkusius kūnus
jaukios žuvytės pagauna
skiemenuojamą vardą  
skanauja raides
pramaišiui su vandens žolėmis

kai krantas prieš akis
smilgos pirštuose
kurias stropiai išrankioju

kaip sunkiai atsiplėšia
rimstanti žemė
ir žodžiai
klaidžiu taku
grįžtantys

kaip prisidengi savimi
o aš nusiimu laimę nuo savo pečių

kai lieka keli milimetrai miško
viskas

tai tik
tokia religija
kuri

išlieka ten
už mėlyno stiklo