Per mėlyną stiklą
Gali aprašyti visą tą reikalą
kai tu
ištrūkęs ir atsijungęs
skaitai Miloszo eilėraščius
ir kibirkštys žyra
nedegindamos
kaip upė priima
palinkusius kūnus
jaukios žuvytės pagauna
skiemenuojamą vardą
skanauja raides
pramaišiui su vandens žolėmis
kai krantas prieš akis
smilgos pirštuose
kurias stropiai išrankioju
kaip sunkiai atsiplėšia
rimstanti žemė
ir žodžiai
klaidžiu taku
grįžtantys
kaip prisidengi savimi
o aš nusiimu laimę nuo savo pečių
kai lieka keli milimetrai miško
viskas
tai tik
tokia religija
kuri
išlieka ten
už mėlyno stiklo