Rašysena

Seniai rašiau.
Kalbu apie rašyseną ranka,
kuri braižu į mano esmę rodo...
Nesidžiaugiu,  
bet — ak, pasauli! —
esi man būtent Tas,
ką taip dažnai pavadinu Dievu.

Štai ir dabar
glaudžiu sau prie krūtinės ir sakau:
kryželi mano,
tik pažiūrėk —
dar vis rašau.
Va, plieno plunksną pamerkiu į rašalinę,
o rašalas neišgaravęs iki šiol,
ir ant skiautelės popieriaus,
kaip parašu dėlioju tau žodžius
kartu su savo dvasios atvaizdu —  
rašysena ranka...