Mano paukšti iš rūpesčių sodo

Mano paukšti iš rūpesčių sodo,
Pasilikęs lizde nebyly,
Tavo dienos vienodos, vienodos –
Kylant saulei į dangų žiūri

Ir stebi, kada gęsta pašvaistė,
Kada stiebias šešėliai naktin...
Pasakyk, neatrodo tau keista,
Kad negieda giedoti verti?

Ir, kad nesklendžia oriai į kalnus
Vėjui iššūkį metę arai?
Tu prisiglaudi tykiai prie delno
Ir žiūri į akis atvirai.

O jose – išdidumas ir ryžtas,
Bet nė lašo pavydo...
                                   Kiti
Tegul gieda, lai skrenda, negrįžta –
Pasilieka tik likti verti.
kaip lietus

2013-07-25 00:07:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-07-25 15:41:41

Kad giedotų ir turintys rūpesčių... ir giedoti verti! Mielas eil.

Vartotojas (-a): Saulėgrąža

Sukurta: 2013-07-25 12:59:19

Lietuviškai. Geras darbas, su gera mintim :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-07-25 10:58:39

Puikus darbas

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-07-25 10:01:11

„Mano paukštE iš rūpesčių sodo“ – kažkodėl prisiėmė būtent taip (skaitant antrąkart).
Žinoma, tada reikėtų redaguoti antrąją eilutę.
„Pasilieka tik likti verti“ – kažkur jau skaitęs.
Geras jausminis kūrinys.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-07-25 09:07:40

puikiai išsakyta