Santrauka:
Priešaušry nubudus kyla kūrybos antplūdis, kol dar visa snaudžia... Mėgstu haiku (esu išleidęs 100 haiku rinkinuką \"Paklydęs žiedas\"(2009). Retkarčiais - vasarą - vėl noris grįžti prie to gležno, trapaus žanro...
1.
Vaikystės luotas
Nemuno atmintyje
per audrą plaukia.
2.
Dangun pažvelgus
šypsojos orchidėja
akimis žiedų.
3.
Žydėjo liepos
ir vasara plasnojo –
sustingo kojos...
4.
Esu saulėlydžio
šaly dabar paklydęs,
brendu į naktį.
5.
Ankstyvą rytą
puolė musė įkyri –
miegus išvaikė.
6.
Miglotam žvilgsny
skrenda paukštis vienišas...
Nubudo vėjas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): LaurynasK
Sukurta: 2013-07-24 23:54:24
4 labai dažnas, labai savotiškai simpatiškas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-07-24 22:56:28
žanras šis tai tikrai gležnas ir trapus, tik čia ne haiku, lyriškos miniatiūros.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-24 18:04:46
Skaičiau skaičiau ir... patiko šeštasis...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-07-24 15:55:56
o man trečias įsiminė
kiti nieko
bet ne man
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-07-24 13:21:52
nesikabinėjant, geros miniatiūros, padailintos...
su tvirtais taškeliais, erdve,
haiku daugiau dabar ir cia
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-07-24 13:12:29
Graži poetiška išraiška visuose trieiliuose subtiliai atskleidžia būsenas vidurvasario fone. Skyryba netrukdo, pastebėjau, ypač klasikiniai haiku dažnai su įprasta skyryba. Šiaip, haiku žanrui būdingas grynas realumas su visais kitais haiku bruožais, kontrastuojančiais elementais tarp eilučių... labai retai – atsargi metafora.
Pvz.,
Dangun pažvelgus
šypsojos orchidėja
akimis žiedų. > gerą jausmą palieka, ir taip tapybiška, bet jau nelabai haikiškai, tiesiog gražus poetinis blyksnis šis trieilis.
P.S. Gerų haiku pavyzdžių galime rasti čia:
http://zaliazole.lt/news/action/newsstory/nid/546/
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-24 12:38:27
Labai stiprūs kūriniai.
Ko nežinau, tai nežinau: ar haiku(ose) būtų reikalinga mums įprasta skyryba?
Tik gal pasiūlyčiau trečiosiose eilutėse išlaikyti principą, jog paskutinis haiku žodis – daiktavardis:
– plaukia per audrą
– išvaikė miegus