Vidurvasario haiku
1.
Vaikystės luotas
Nemuno atmintyje
per audrą plaukia.
2.
Dangun pažvelgus
šypsojos orchidėja
akimis žiedų.
3.
Žydėjo liepos
ir vasara plasnojo –
sustingo kojos...
4.
Esu saulėlydžio
šaly dabar paklydęs,
brendu į naktį.
5.
Ankstyvą rytą
puolė musė įkyri –
miegus išvaikė.
6.
Miglotam žvilgsny
skrenda paukštis vienišas...
Nubudo vėjas.