Vidurvasario haiku

1.
Vaikystės luotas
Nemuno atmintyje
per audrą plaukia.

2.
Dangun pažvelgus
šypsojos orchidėja
akimis žiedų.

3.
Žydėjo liepos
ir vasara plasnojo –
sustingo kojos...

4.
Esu saulėlydžio
šaly dabar paklydęs,
brendu į naktį.

5.
Ankstyvą rytą
puolė musė įkyri –
miegus išvaikė.

6.
Miglotam žvilgsny
skrenda paukštis vienišas...
Nubudo vėjas.
klevelis47