Seniai bevarstytas duris pravėrus,
Trūnijusi mintis tarsi vagis įslysta,
It kinivarpa graužiasi į sielą...
.........................................................
Tad sėdim tyloje. Prabilt abu nedrįstam
Ir pripažint, kad veltui čia prikėlėm
Dienas jau mūsų aprūdijusios jaunystės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-07-24 22:50:47
gaila, nesugrąžinsi...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-24 22:46:48
Vaizdžiai. Matau du prie stalo, jau pagyvenusius, kurie neturi ką vienas kitam pasakyti ir kur akių dėti...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-07-24 15:58:46
veltui
rašyta
skurdoka raiška
o ir rimas banalokas
gal geriau nerašyti?
ar bent jau dienoraštin
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-24 11:48:35
Šyptelėjau ties "aprūdijusia jaunyste"... Toks netikėtas sąskambis. :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-24 11:43:50
Pirmo posmo žodžiai tokie teisingi ir tikslūs. Pasėdėti tyloje daugeliu atvejų pravartu, nes tik tyloje pasijunti stiprus, subrendęs ir mąstantis.Pagarba .:)