Veltui prikėlėm

Seniai bevarstytas duris pravėrus,
Trūnijusi mintis tarsi vagis įslysta,
It kinivarpa graužiasi į sielą...
.........................................................
Tad sėdim tyloje. Prabilt abu nedrįstam
Ir pripažint, kad veltui čia prikėlėm
Dienas jau mūsų aprūdijusios jaunystės.
Eiliuotoja

2013-07-24 11:40:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-07-24 22:50:47

gaila, nesugrąžinsi...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-07-24 22:46:48

Vaizdžiai. Matau du prie stalo, jau pagyvenusius, kurie neturi ką vienas kitam pasakyti ir kur akių dėti...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2013-07-24 15:58:46

veltui
rašyta
skurdoka raiška
o ir rimas banalokas

gal geriau nerašyti?
ar bent jau dienoraštin

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-07-24 11:48:35

Šyptelėjau ties "aprūdijusia jaunyste"... Toks netikėtas sąskambis. :)

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-07-24 11:43:50

Pirmo posmo žodžiai tokie teisingi ir tikslūs. Pasėdėti tyloje daugeliu atvejų pravartu, nes tik tyloje pasijunti stiprus, subrendęs ir mąstantis.Pagarba .:)