Seniai bevarstytas duris pravėrus,
Trūnijusi mintis tarsi vagis įslysta,
It kinivarpa graužiasi į sielą...
.........................................................
Tad sėdim tyloje. Prabilt abu nedrįstam
Ir pripažint, kad veltui čia prikėlėm
Dienas jau mūsų aprūdijusios jaunystės.