Santrauka:
Salvadoro Dali muziejuje Paryžiuje jo humoristiniai piešiniai, kuriuose dailininkas šaiposi iš savęs, sukabinti ant sienos greta laiptų — žmonės lėtai lipa, įsižiūri ir kvatoja, kvatoja...
Atverk, lemties piešėjau, žmonėms mano sielą,
Kaip atvėrė andai savąją Salvadoras Dali,
Kad kvatotų pamatę žmonės,
Kad kvatotų...
Kad...
Palypėtų po laiptelį aukštyn, įsižiūrėtų
Ir vėlei kvatotų griausmingai,
Kaip jūros bangos,
Vėl ir vėl...
Vėl...
O ant paskutinio laiptelio
Tenutyla staiga, tenubraukia ašarą,
Jau ne juoko ašarą,
Jau ne juoko.
Ašarą.
Jau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-07-25 10:30:52
Keliaprasmės juoko ašaros, iš absurdo, dramatiškumo ar iš gailesčio sau... prieštaringa pasaulio prigimtis... S. Dali paveiksluose, puikiai, manau, išlaikyta tai ir šiose eilėse. Skvarbus Jūsų žvilgsnis ir taikliai sukoncentruotas žodis tiek sentencijose, tiek ir poezijoje sujaudina, žadina...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-24 22:51:52
Įdomus stilius. Tikrai paveikus darbas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-24 18:29:48
Paveikus.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-07-24 09:27:25
Salvadoras Dali kažkaip nesikvatoja