* * *

Atverk, lemties piešėjau, žmonėms mano sielą,
Kaip atvėrė andai savąją Salvadoras Dali,
Kad kvatotų pamatę žmonės,
Kad kvatotų...
Kad...

Palypėtų po laiptelį aukštyn, įsižiūrėtų
Ir vėlei kvatotų griausmingai,
Kaip jūros bangos,
Vėl ir vėl...
Vėl...

O ant paskutinio laiptelio
Tenutyla staiga, tenubraukia ašarą,
Jau ne juoko ašarą,
Jau ne juoko.
Ašarą.
Jau...
daliuteisk