Per karščius

Santrauka:
...apie ką aš pati parašiau, nėra svajonė — miestas, kuriame gyvenu, yra būtent toks.
Įsivilkęs į vasaros apsiaustą klega, alsuoja miestas.
Gėlės nudažo gatves, užtvindo alėjas
ir paslepia taisyklingas fasadų linijas.
Saulė tirpdo pilką kelių ir gatvių tinklainę.
Vandens baseinai užkariauja praeinančių žvilgsnius,
ir nebematom atriedančių, atidardančių, žviegiančių.

Šypsomės atsilošę, uosdami žydintį vėją
ir pamirštam, kodėl atvykę.
Nuspyrę batus pasileidžiame į fontano lietų,
Išgriuvę po centrine liepa klykiam: – Žuvėdros, žuvėdros!

Man patinka, kai svaigulį lyg žaibai nustelbia
Tramvajaus bėgių cypimas, kuris primena:
Čia juk miestas — taip gerai pažįstamas,
Sukarpytas taisyklingais kvartalais,
Iškabom ir stulpais sužymėtas,
Suraižytas tramvajų bėgiais ir perėjom.
Kartais tiesiog nepakenčiamas (ypatingai per karščius),
Kartais pabodęs (kai trokšti atostogų),
Bet paniurzgėjęs ir vėlei guodiesi: be jo negalėčiau.
Laukinė Obelis

2013-07-23 00:30:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-07-24 00:50:15

Primena gryniausią prozą dienraščio antrojo puslapio kairiausioje skiltyje (pasirašo viena iš redakcijos darbštuolių, likusi laukti savo atostogų vėlų rudenį):


Per karščius

Įsivilkęs į vasaros apsiaustą klega, alsuoja miestas. Gėlės nudažo gatves, užtvindo alėjas ir paslepia taisyklingas fasadų linijas. Saulė tirpdo pilką kelių ir gatvių tinklainę.
Vandens baseinai užkariauja praeinančių žvilgsnius, ir nebematom atriedančių, atidardančių, žviegiančių. Šypsomės atsilošę, uosdami žydintį vėją ir pamirštam, kodėl atvykę.
Nuspyrę batus pasileidžiame į fontano lietų, išgriuvę po centrine liepa klykiam:
– Žuvėdros, žuvėdros!
Man patinka, kai svaigulį lyg žaibai nustelbia tramvajaus bėgių cypimas, kuris primena: čia juk miestas —taip gerai pažįstamas, sukarpytas taisyklingais kvartalais, iškabom ir stulpais sužymėtas, suraižytas tramvajų bėgiais ir perėjom.
Kartais tiesiog nepakenčiamas (ypatingai per karščius), kartais pabodęs (kai trokšti atostogų), bet paniurzgėjęs ir vėlei guodiesi: be jo negalėčiau...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2013-07-23 08:23:05

turbūt antras posmas geriausiai susiskaitė:)
o šiaip jaučiasi
kad autorei proza artimesnė

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-07-23 07:26:12

Puikiai perteikta nuotaika

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-07-23 03:02:34

Zuoko svajonė? Nepykit, pajuokavau :)