Išleiskit mane pasivaikščiot į bundantį rytą.
Pasiutęs pavasaris šaukia. Ne, rėkia. Jisai manyje.
Išleiskit mane. Susipynę vėl mintys sukrito,
Giliai širdyje susisuko sau guolį nuvytus delčia.
Tenai tylutėliai pašauks mane vėjas sparnuotas,
Pabalę žiedai prasiskleis, gaivins rasos. Skaidrės sutema,
Pirmi spinduliai sužėruos, laisvai vėlei kvėpuosiu.
Išleiskit mane. Pasišildyt. Ir vėl suskambės tyloje
Išvaikščiotas kelias, pušynas ir snaudžianti upė,
Takai neliesti nusities ligi gimstančio ryto gelmės.
Užgeso žvaigždė paskutinė. Taip laikrodžiai sukas...
Išleiskit mane. Išskalauti tik maršką pilkos nevilties.
spika
2013-07-22 11:57:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-07-24 22:59:04
Lyg iš apsupies veržiamasi... Tikėjimas (rytu) šviesa, kuri ir šildo, ir krūtinę laisve pripildo...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-07-23 16:35:13
Veržlus, dramatiškas... Bet autorė tiki, kad praskaidrės sutema:
„Išleiskit mane. Išskalauti tik maršką pilkos nevilties.“
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-22 21:50:50
Ne, besiblaškantis. Kaip vėjas. Juk jis ne tik veržiasi... ;)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-07-22 19:16:41
Kai tiek energijos, galima ir pačiam duris išversti. To ir laukiu kitame eilėraštyje :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2013-07-22 18:45:47
ir man eilese vis norisi veja kalbinti
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-07-22 16:20:00
Maištingas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-07-22 14:07:55
Labiausiai gaivina bundantis rytas ir pavasaris, įtikina žinojimas, ko reikia, vaizdingai, veržlus noras išsivaduoti iš uždaro rato, platus pasirinkimas, žavi gyvas jausmingumas tarp eilučių.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-07-22 13:22:34
Laisvės troškimo pojūtis gražiai įrėmintas kūrinėlyje.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-22 12:53:19
Daug tikro jausmo