Išleiskit mane

Išleiskit mane pasivaikščiot į bundantį rytą.
Pasiutęs pavasaris šaukia. Ne, rėkia. Jisai manyje.
Išleiskit mane. Susipynę vėl mintys sukrito,
Giliai širdyje susisuko sau guolį nuvytus delčia.

Tenai tylutėliai pašauks mane vėjas sparnuotas,
Pabalę žiedai prasiskleis, gaivins rasos. Skaidrės sutema,
Pirmi spinduliai sužėruos, laisvai vėlei kvėpuosiu.
Išleiskit mane. Pasišildyt. Ir vėl suskambės tyloje

Išvaikščiotas kelias, pušynas ir snaudžianti upė,
Takai neliesti nusities ligi gimstančio ryto gelmės.
Užgeso žvaigždė paskutinė. Taip laikrodžiai sukas...
Išleiskit mane. Išskalauti tik maršką pilkos nevilties.
spika

2013-07-22 11:57:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-07-24 22:59:04

Lyg iš apsupies veržiamasi... Tikėjimas (rytu) šviesa, kuri ir šildo, ir krūtinę laisve pripildo...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-07-23 16:35:13

Veržlus, dramatiškas... Bet autorė tiki, kad praskaidrės sutema:
„Išleiskit mane. Išskalauti tik maršką pilkos nevilties.“

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-07-22 21:50:50

Ne, besiblaškantis. Kaip vėjas. Juk jis ne tik veržiasi... ;)

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2013-07-22 19:16:41

Kai tiek energijos, galima ir pačiam duris išversti. To ir laukiu kitame eilėraštyje :)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2013-07-22 18:45:47

ir man eilese vis norisi veja kalbinti

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2013-07-22 16:20:00

Maištingas...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-07-22 14:07:55

Labiausiai gaivina bundantis rytas ir pavasaris, įtikina žinojimas, ko reikia, vaizdingai, veržlus noras išsivaduoti iš uždaro rato, platus pasirinkimas, žavi gyvas jausmingumas tarp eilučių.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-07-22 13:22:34

Laisvės troškimo pojūtis gražiai įrėmintas kūrinėlyje.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-07-22 12:53:19

Daug tikro jausmo