Išleiskit mane pasivaikščiot į bundantį rytą.
Pasiutęs pavasaris šaukia. Ne, rėkia. Jisai manyje.
Išleiskit mane. Susipynę vėl mintys sukrito,
Giliai širdyje susisuko sau guolį nuvytus delčia.

Tenai tylutėliai pašauks mane vėjas sparnuotas,
Pabalę žiedai prasiskleis, gaivins rasos. Skaidrės sutema,
Pirmi spinduliai sužėruos, laisvai vėlei kvėpuosiu.
Išleiskit mane. Pasišildyt. Ir vėl suskambės tyloje

Išvaikščiotas kelias, pušynas ir snaudžianti upė,
Takai neliesti nusities ligi gimstančio ryto gelmės.
Užgeso žvaigždė paskutinė. Taip laikrodžiai sukas...
Išleiskit mane. Išskalauti tik maršką pilkos nevilties.