Santrauka:
Dainuojant apie...
Kažkas dainuoja apie debesis klajūnus,
Kada išsiskyrimais kvepia jūros.
O, tu dainuok, man apie paprastą buvimą -
Be pilko ilgesio ir be išsiskyrimo.
Dainuok, kaip žalią pievą vaikšto rasos,
Kol šienpjovys danguj dar vaikšto basas,
Pamiršęs dalgę praeitoj koplyčioj -
Praaugęs vakar dieną tik netyčia...
O, tu dainuok - klausysiu, parymosiu -
Mieloj kertelėj ties senelio uosiu...
Natas rašysiu taip, kaip buvo lemta -
Skaičius iškeist į abėcėlę šventą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-20 19:51:33
Miela širdžiai
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-07-20 12:09:57
Paprastai apie nepaprastus dalykus. Todėl ir jaudina, ir norisi dainuoti.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-20 09:34:28
...tiesiog norisi dainuoti...ir žodžiai tokie nepaprastai gražūs ir poetiški...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-20 08:59:27
Ir be galo prasmingas, ir skambus kaip styga.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-20 00:59:23
kaip -> kai
Tekstas pasmerktas tapti daina.
P.S. Gal geriausia, kai skaičiai ir abėcėlė pakeičiami į runas ;-)