Kažkas dainuoja apie debesis klajūnus,
Kada išsiskyrimais kvepia jūros.
O, tu dainuok, man apie paprastą buvimą -
Be pilko ilgesio ir be išsiskyrimo.

Dainuok, kaip žalią pievą vaikšto rasos,
Kol šienpjovys danguj dar vaikšto basas,
Pamiršęs dalgę praeitoj koplyčioj -
Praaugęs vakar dieną tik netyčia...

O, tu dainuok - klausysiu, parymosiu -
Mieloj kertelėj ties senelio uosiu...
Natas rašysiu taip, kaip buvo lemta -
Skaičius iškeist į abėcėlę šventą...