Jeigu tavo ašaros
virpina gitaros stygas,
tu žinai kas yra melancholija.
Tariamos visumos glėbyje
beldi į širdis su violančelės smičiumi
ir gaivini purvinas žmogaus mintis
fortepijono klavišais.
Padaryk crescendo...
pamatysi kaip dangus gieda.
Andante, moderato –
monotoniškumo euforija.
Kai sąnarius pradės kaustyt,
o iš gerkės
tik gelsvos smėlio dulkės
ims byrėti –
jausk!
Jausk savosios harmonijos pilnatvę,
kurios niekas nesupranta,
net ir tu pats.