Aš norėčiau, dangau, kad kiekvieną
tu palaimintum savo ranka,
bėga šuoliais, risčia mūsų dienos,
mūsų naktys po tavo skraiste.
Kiekvienam kad po saulę į širdį,
po žvaigždyną į sielą meldžiu,
tuos žodžius vienas Viešpats tegirdi
ir apgobia pasaulio medžiu.
Šakose jo sušvitęs sietynas,
lapuos gieda gyvi angelai,
lietūs alkstančią žemę gaivina,
ir visiems toj paunksmėj gerai.
Tai gerai, kad ir mes lyg jo šakos,
ir mumis srūva jo gyvata,
kad krūtinėse plaka ir plaka
kraujas vienas kaip žemė gimta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-18 23:36:39
Gražu. Pabaiga tokia tautinė.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-07-18 19:10:42
Prašymas... palinkėjimas... ir ne tik sau. Nuoširdu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-18 15:14:18
...tebūnie...
Vartotojas (-a): LaurynasK
Sukurta: 2013-07-18 14:38:02
labai gražu :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-07-18 11:28:36
geri norai...tesipildo!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-18 10:17:50
gražiai suskambėjo