Akmuo ir peilis,
Ir kraujo lašai.
Nesukurtos eilės;
Nieko neprašai.
Seniai užšalo venos,
Nejuda sustingęs liežuvis.
Dar taip neseniai gyveno,
O dabar — jau pražuvęs.
O aukos akyse dangus atsispindi,
Toks melsvas, šviesus, be debesų.
Į save traukia akmens grindys.
Ant jų — kaip kapo rūsy — vėsu.
Lėtai procesija žengia.
Blizga aukojimo peilis.
Paskutinis žvilgsnis į dangų.
Tiek visko tikėtasi. Gaila.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-15 11:17:30
Soledadai reikėtų pažvelgti į atitinkamą MKČ paveikslą, kur liūdna procesija tiesiog suskamba.
O čia labiau primena... morgą.
Ne!