Santrauka:
Kadaise pasibaigė užtrukę mūšiai ir neramumai abipus Nemuno, tačiau neilgai tęsėsi įsivyravusi taika. Įvairiatautė, įvairiakalbė valstybė nesurado vienybės liaudiškojo konsensuso, vėl sukėlusi „kipišą“, remiama užsieninių interesų atkūrė „nepriklausomą“ ponų valdymą. Tokia situacija, įgavusi nepateisinamą politinį ir ekonominį degradavimo pagreitį, pasmerkė visuomenę ir valstybę nykimui.
Pasibaigė mūšiai
Prie Alytaus ir Krūčiaus
Ir apmirė žemė ugnimi nusiaubta!
Samanojančios dirvos,
Rūdijantys kirviai,
Pelkynuose skendi dievų atjauta.
Ant išdeginto ploto,
Ant kalno kuproto
Obelėlė pražydo belapė, viena.
Ji žiedlapiais dengė
Laukus ir padangę
Ir skleidėsi daigas kraujuotam klane.
Tą praeitį mena
Paveikslas nesenas,
Kaip krito mūs broliai žiedais obelies.
Vieni gynė liaudį,
Kiti – už tai baudė
Ir neišsiugdė piliečiais šalies.
Žydėk, obelėle
Ir rudenį vėlų,
Nukloki žemelę baltaisiais žiedais!
Tesikala daigas!
Žiedais tegu skleidžias!
Kaip ta obelėlė apdegus juodai!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-15 10:54:26
Blogai, kai santrauka iškalbingesnė už kūrinį...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-15 10:32:20
...kaip graudi daina nuskambėjo...gražiai...