Santrauka:
Visur ji yra...
Poezija, kai verkia ajerai,
Saulėtekio gaisravietėj suklupę —
Poezija, kai nuprausia gerai
Rudens lietus suskeldėjusią upę,
Ar geismo širdį, šaukiančią audrų,
Arba vienatvės ašarą nubraukus —
Poezija, kai visiškai švaru
Žodžių griūty pro pragariškus plaukus,
Kurių nubraukti niekaip negali,
Nes jie kiekvieną nervą apsiviję —
Bedugnė, kvepianti šalčiu, gili —
Tiesi man, meile, savo šviesią giją.
Esi arti, arti taip tobulai —
Tave įkūnija lietus atplaukęs,
Tolybę skaidrią tapantys laivai,
Vienatvės vėjų pilnas žalias laukas.
Poezija, kai verkia ajerai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-12 23:46:23
Taip, poezija tarsi lietus...
:)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-07-12 23:03:08
Gražus poezijos paukštės šauksmas.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-07-12 20:20:58
Tikrai taip
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-12 20:12:55
Gera skaityti
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-12 19:31:53
Ši tema – kiekvieno kūrėjo širdyje.
Išpildymas – kaskart individualus.
Vertinimas – 8 (iš 10).