1
neįgalus

karšta snaigė ką tai reikštų
tirpsta dienos lyg sapnai
tamsią naktį mintys karčios
keista tarsi nebuvau

nektaru vėl kvepia pievos
bet kodėl medus kartus
netiesa kad kaltos ievos
kaltas amžinas dangus

negaliu aš būti buvęs
ir rytoj kuris dar bus
debesėliai baltos burės
Žemės rašmenys ramus

kurčios gelmės snaigės sapnas
staugiančios pūgos šėlsme
rytas rausta žvirblis kapsto
po pūkų skranda želmens

tai kas amžina kas gyva
įsčios Žemė čia esu
Šienpjoviai per tamsą iria
pasiklydę tarp žvaigždžių

negaliu nebūnant būti
padalintas į dalis
įkapių įveikęs kliūtį
nemirtingas nebylys