karūnuoto žalčio ženkle 1
1
neįgalus
karšta snaigė ką tai reikštų
tirpsta dienos lyg sapnai
tamsią naktį mintys karčios
keista tarsi nebuvau
nektaru vėl kvepia pievos
bet kodėl medus kartus
netiesa kad kaltos ievos
kaltas amžinas dangus
negaliu aš būti buvęs
ir rytoj kuris dar bus
debesėliai baltos burės
Žemės rašmenys ramus
kurčios gelmės snaigės sapnas
staugiančios pūgos šėlsme
rytas rausta žvirblis kapsto
po pūkų skranda želmens
tai kas amžina kas gyva
įsčios Žemė čia esu
Šienpjoviai per tamsą iria
pasiklydę tarp žvaigždžių
negaliu nebūnant būti
padalintas į dalis
įkapių įveikęs kliūtį
nemirtingas nebylys