Į mano didelį laukimą tu ateik
pasaulio sopulio žiedų raškyti
ir ašaroj lelijos tu apsvaik,
kol saulės spinduliai dar nenuvytę.
Kol vakaras dar tik žarom liepsnoja,
kol Vakarinė dega ilgesiu skliautuos,
kol šaltos rasos mano baltas kojas
mazgoja savo krištolo delnuos.
Mes brisime rugių auksinėn jūron
rūkų laivais delčion išplaukt,
kai žvaigždės į laukus sužiūra
ir nenustoja niekad laukt.
Mes plauksime sidabro burėm
į tolimus pasaulius ir žvaigždes,
kur Viešpats, amžių ugnį kūręs,
jos kibirkštį krūtinėj mums uždegs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-10 01:21:02
Gražus laukimas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-10 01:07:17
Viltingas būsimasis laikas.
Lai taip ir tebus!
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-07-10 00:23:40
..labai artimas ,svarus ,skaidrus ,tyras...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-09 17:00:08
Jautriai
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-07-09 16:30:30
Fantastiškas kūrinys.