Nekalbėsiu apie artumą.
Dega! Ji dega. Mano širdis.
Gal ir jūs matote dūmus
Pro šitas praviras duris?
O tiksliau — ji svyla.
Draikos dūmai po mane.
Bet visi mato tik tylą,
Susuktą celofane.
Lietaus! Lietaus ir rūko
Reiktų man, kad paslėpt galėčiau.
Spėliokit — ko man pritrūko
Gyvenant tarp praeities griuvėsių?
Norėčiau išsiplėšti širdį,
Kad ant jos pirmas pavasario lietus lytų
Ir ją atvėsintų. Girdit?
Lašai pradeda kristi ant smėlėtų plytų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-10 01:16:33
SOS...
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-07-09 18:52:12
gerai varote, jus vaidinkite, lipkite i sceną...
gerai seksis, nereikės rašyti.
o šiaip įdomu būtų toks vrs kameros ekperimentas šia tema, kas nors su širdimi...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-07-09 11:46:45
o kam ta širdis reikalinga? Plėškitės. Svetimo skausmo nebūna. Vakarų demokratija to nedraudžia. Pvz. aš savo širdį laikau šaldytuve. Įsidedu tik valstybinių švenčių metu. Taip sutaupau kelis litus. Už juos jau galiu nusipirkti rūkalų ir celofano.