Nekalbėsiu apie artumą.
Dega! Ji dega. Mano širdis.
Gal ir jūs matote dūmus
Pro šitas praviras duris?

O tiksliau — ji svyla.
Draikos dūmai po mane.
Bet visi mato tik tylą,
Susuktą celofane.

Lietaus! Lietaus ir rūko
Reiktų man, kad paslėpt galėčiau.
Spėliokit — ko man pritrūko
Gyvenant tarp praeities griuvėsių?

Norėčiau išsiplėšti širdį,
Kad ant jos pirmas pavasario lietus lytų
Ir ją atvėsintų. Girdit?
Lašai pradeda kristi ant smėlėtų plytų.